Lapuočių medis, lėtai augantis. Žydi nuo gegužės iki birželio. Rūšis vienanamė (atskiri žiedai yra vyriški arba moteriški, tačiau ant to paties augalo galima rasti abiejų lyčių). Augalas savaime derlingas. Prinokę vaisiai raudoni - juodi, valgomi, saldžiarūgščiai, pagal formą primena avietes. Naudojami švieži ir perdirbimui: uogienėms, sultims. Šilkmedžio lapai turi didelę medicininę vertę. Lapai yra rekomenduojami tiems, kurie turi problemų su skrandžiu, virškinimu, padidėjusiu ar sumažėjusiu kraujospūdžiu. Gali augti ir pusiau pavėsyje ar šviesiame miške. Mėgstą drėgną, bet pralaidžią dirvą ir gerai, toleruoja oro taršą.
Lietuviškas pavadinimas
Šilkmedis juodasis
Lotyniškas pavadinimas
Morus nigra
Aukštis
10 - 12 m
Plotis
8 - 10 m
Augimo zona
5 - 9
Vaisiai
vidutinio stambumo uogos, labai saldžios, tvirtos, sultingos, aromatingos
Derlius
gausus
Derėjimo laikas
liepa - rugpjūtis
Žiedai
vienalyčiai
Žydėjimo laikas
gegužė
Lapijos spalva
vasarą - žalia tamsi, rudenį - geltona
Veislės ypatybės
atspari sausrai ir oro taršai
Nauda
uogose gausu gliukozės ir fruktozės, pektinų, geležies, antioksidantų, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinų ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų ir mineralų. Maistinė vertė - 100 g – 43 kcal. Tradicinėje medicinoje šilkmedžio lapų arbata naudojama peršalimui gydyti, atsikosėjimui lengvinti, nes juose gausu tokių naudingų mikroelementų, kaip geležis, kalis, kalcis, fosforas, siera, silicis. Šilkmedžio uogos taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, gerina kraujo darbą, gydo nuo peršalimų, mat yra kupinos vitaminų ir mineralų
Augalas
medis
Šviesa
saulėta, pusiau saulėta
Vieta
užuovėja, šilta
Dirva
derlinga, laidi, priesmėlio ar priemolio, neutrali ar silpnai rūgšti pH 5,5-6,0
Vanduo
vidutiniškai drėgna
Sodinimo laikas
anksti pavasarį, anksti rudenį
Sodinimo atstumas tarp sodmenų
6 - 8 m
Tręšimas
pasodintus augalus periodiškai tręškite ir mulčiuokite. Pavasarį rekomenduojama šilkmedžius mulčiuoti kompostu. Tręšiant naudoti tokias trąšas, kaip ir kitiems vaismedžiams tręšti. Šilkmedis žydėti ir derėti pradeda 5-6 metais po pasodinimo. Šioje stadijoje ypač svarbu pavasarį patręšti subalansuotomis trąšomis (trąšų norma - 100-140 g/m²). Tačiau trąšų neturi būti per daug, ypač azoto, nes šilkmedžiai gali pasidaryti neatsparūs ligoms
Genėjimas
genėti rekomenduojama tol, kol susidarys tvirtos keturios ar penkios pagrindinės šakos, o paskui tik pašalinti netinkamoje vietoje arba per gausiai suaugusias šakas. Šilkmedžius rekomenduojama genėti tik „miegančius", tai yra žiemą, nes nuo ankstyvo pavasario per visą vegetacijos laikotarpį iš nukirptų arba pažeistų šakų gausiai teka syvai
Priežiūra
nereikalaujantis daug priežiūros
Apdulkinimas
savidulkis
Atsparumas ligoms ir kenkėjams
atsparus
Žiemojimas
atsparus šalčiui
Kilmė
natūraliai paplitęs Vidurinėje Azijoje